Aš grįžau. Nelengvas tas blogo rašytojo gyvenimas:) Kadangi šalia darbų ir blogo rašymo dar yra ir šiaip Gyvenimas, tai kartais tenka paaukoti kitus dalykus. Labai noriu pasveikinti savo kolegą Andrių ir jo žmoną Aurą su pirmagimiu, o savo nuostabius draugus Rūtą ir Justą su puikiomis vestuvėmis. Pagrinde dėl šių priežasčių darbų ir nedarbinės veiklos kiekis buvo gerokai išaugęs, tad teko apleisti blogo reikalus.
Jau Dienos Duona rašė kaip nelengva pastoviai palaikyti produktyvią formą. Ir kad tokių dingimų būtų mažiau, o turinys nekentėtų, efkom bando dalyvauti atsinaujinusiame www.zudykreklama.lt projekte. Mano įrašai pasirodys tiek ten, tiek www.efkom.lt. Čia kol kas, o po to bus matyti. Bet kokiu atveju autorių gangai geba geriau patenkinti auditorijos poreikius nei pavieniai rašytojai. Važiuojam ir palinkėkite sėkmės:)
Gal dar ne visi matė, kad www.delfi.lt portale vyko balsavimas už Lietuvos prekės ženklą. Labai džiaugiuosi, kad bent jau portalo skaitytojai daugiausiai balsų atidavė už tą vienintelį ženklą, kuris mano nuomone gali būti tuo prekiniu ženklu iš visų pateiktų. Pažiūrėsim ką nuspręs Lietuvos įvaizdžio formavimo komisija.
“Microsoft” pasiūlė vartotojams sukurti tęsinį jų filmui. Smagią pirmąją filmo dalį galite išvysti čia. Kad vartotojams šitas konkursas atrodytų rimtas Sietlo chebra susidėjo su Kevino Spacey prodiuserine kompanija (nors po “21″ man Spacey neatrodo prodiusavimo dievas:)). Pats “Microsoft” teigia, kad iniciatyvos atidavimas vartotojams jiems yra nauja patirtis. Ir nors visada yra rizika, kad akcija nepasiseks ar bus sulaukta daug produktą pašiepiančių filmų, svarbiausia visgi čia yra plati sklaida ir vartotojų įtraukimas, kuris ilgainiui leis su jais užmegzti tampresnius ryšius.
Ko gero tikrai įžengiame į amžių, kai vartotojas yra dievas, jei jau tokios kompanijos kaip “Microsoft”, garsėjančios uždarumu, bando įtraukti vartotojus į produkto promo.
Kas vakar neturėjo progos pažiūrėti L. Donskio laidą “Be pykčio” apie blogus, ją galite peržiūrėti apačioje, o aš pasidalinsiu keliais pastebėjimais.
Laidoje trūko tikro blogerio, nes S. Stomą aš mielai skaitau, tačiau užsienyje tai vadinama ne “blogger”, o “columnist”. Neužtenka nuomonės dėstymo skilties pavadinti blogu, kad ji tokiu taptų. Diskusija dėl panašaus pašnekovų backgroundo (atsiprašau lietuvių kalbos mylėtojų, bet ir Stoma sakė nickas. Tiesiog taip paprasčiau, tiksliau ir aiškiau), man atrodo, nukentėjo.
Anyway L. Donskis buvo teisus, kad esame ant žiniasklaidos pokyčių slenksčio, tačiau aš neturiu tiek entuziazmo kalbėdamas apie Lietuvą. Visgi internetas dar nėra kasdienybė daugeliui lietuvių. Todėl teks palaukti kol peržengsime slenkstį. Kitas dalykas, kad tradicinė žiniasklaida tikrai privalo keistis ir atrasti savo vietą naujame žemėlapyje. Tačiau ji vienokia ar kitokia forma visada išliks.
Blogeris niekada nebus profesionalus žurnalistas. Ir gerai, nes kiekvienas turi dirbti savo darbą. Profesionalus žurnalistas rinks ir tikrins informaciją kiekvieną dieną, tuo tarpu blogeris, jei tai nėra jo pagrindinis užsiėmimas, tik tada kai yra laiko. Galų gale žiniasklaidos priemonė neužsidarys vieną dieną just because (jei tai nėra Rusija), o blogeris gali taip nuspręsti. Todėl aš labai skeptiškai žiūriu į blogosferoje pasigirstančias mintis, kad blogai (blogeriai) yra/bus geriau nei žiniasklaida (žurnalistai). Aš manau, kad tai reikia vertinti kiek kitaip: tai yra skirtingos veiklos, su skirtingais procesais, o dažnai ir tikslais. Žiniasklaida ir blogas nėra pakaitalas, o papildymas ir ateityje šie du kanalai sugyvens simbiozės principu. Laidoje “Be pykčio” tai irgi buvo aptarta. Tiek pirmųjų impresijų, o visa kita, jei bus įdomu, aptarsime komentaruose, mieli mentaliniai svingeriai;)
Mano suvokimu logotipas turi turėti kuo mažiau grafinių elementų (tas su saulyte, medeliais ir bažnyčia išvis nerealus:)), kad jį būtų lengva atvaizduoti, kad jį būtų lengva piešti visiems kas nori. Bet beveik visi pateikti logotipai yra daryti dizainerių grafomanų. Jei dar prisiminsime, kad logotipas turėtų kažkaip atspindėti drąsios Lietuvos idėją, apima prieštaringas jausmas tarp juoko ir liūdesio. Sakot, gandras - drąsus paukštis? Taip, o “rupūžė” - pats baisiausias pasaulio keiksmažodis:) Nors gal tame logotipe su siurprizu ir slypi ironija: “Siurprizas: drąsi Lietuva”?
Būtent dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių man originaliausias, drąsiausias ir tuo pačiu paprasčiausias sprendimas yra “LT'SGO”. Čia bent jau yra su kuo žaisti ir kaip vartyti, nekalbant apie grafinį paprastumą. Įdomu ar galima kur prabalsuoti? Nes jei bus kuris kitas logo, man tikrai drąsiau būtų be jo.
Vaje, kaip sunku rašyti po tokio nevykusio ilgojo savaitgalio, todėl savęs ir neprievartausiu:) Todėl šiandien - tik trumpas anonsas: šįvakar visiems blogeriams ir su tuo susijusiems rekomenduoju pažiūrėti L. Donskio vedamą laidą “Be pykčio” per LTV. Tema mums labai aktuali: ar “blogai” yra blogai? LTV, gegužės 6 d., 22:05.
Tai, kad socialinės atsakomybės sąvoka verslo pasaulyje švaistomasi į kairę ir į dešinę seniai nebestebina. Tai trendas. O trendu seka bandos ir tik retas kuris iš kaimenės buivolų susimąsto kokia to trendo prasmė iš tikrųjų. Tačiau, kai kaimenės kolegos, neįsigilinę kas ta socialinė atsakomybė, visaip kaip trimituoja, kad jie socialiai atsakingi, tikroji sąvokos prasmė yra menkinama.
Tačiau sąvoka dar labiau nuvertėja, kai išgirsti tokius pareiškimus iš fronto apkasų. Taip bet koks įmonės veiksmas su kuriuo nesutinka bet kokia suinteresuota grupė, gali būti įvardintas kaip socialiai neatsakingas. Nes tada bet koks verslas yra socialiai neatsakingas, kaip ir bet koks verslas socialiai atsakingas, jei tokiu pasiskelbia. Tai kokia tada sąvokos prasmė? Sakote filosofija? Pasakykite tai “Iki”, kuriuos reikia nuoširdžiai užjausti, kad buvo įpainioti į šitą reikalą pačiu blogiausiu būdu: grasinimai juos įtraukti į socialiai neatskingų įmonių sąrašą tiesiogiai kerta per jų socialiai atsakingos įmonės komunikacijos strategiją. “Iki” iš didžiųjų prekybos tinklų nuosekliausiai plėtojo socialinės atsakomybės tematiką ir tai buvo jų išskirtinumas. Tačiau problema ne tik tai: dabar visi aplink daugiau ar mažiau socialiai atsakingi ir tai nebėra toks vertingas išskirtinumas. Panašias mintis jau esu dėstęs rašydamas apie going green. Ko gero, tiems kam iš tikrųjų socialinė atsakomybė yra svarbi verslo strategijos dalis, vertėtų galvoti apie naują sąvoką, kuri reikštų iš esmės tą patį, tačiau nebeturėtų senosios savokos nuprasminimo.
Šitas atvejis yra dar įdomus ne tik filosofiniu, ne tik strateginės komunikacijos, bet ir krizės valdymo požiūriu. Pirma, tai - pavyzdys, kad krizė gali kilti dėl vieno nepatenkinto, tačiau draugą su garsiakalbiu turinčio, veikėjo. Antra, bus įdomu stebėti kaip “Iki” gins savo ilgai puoselėtą komunikacijos liniją. Laikau už “Iki” kumščius, o visiems linkiu teisingų laisvų dienų ir gero poilsio:)
Praėjo “PR Formos”, ateina “ADrenalinas”. Kiekvienais metais pasigirsta įvairiausių nuomonių apie pačius festivalius. Atmetus konkurentų nepasitenkinimą ir paburnojimą, dažniausiai pasigirstantys neigiami teiginiai apie renginius būna tokie: nesužinojau nieko naujo, renginys saviškiams.
Tai nėra gerai, tačiau tai, kad “PR Formos” vyko antrą kartą (dar kažkur dingo planuota steigti PR agentūrų asociacija, kuri irgi planavo metinį renginį), o “ADrenalinas” vyks šeštą kartą (net ar tik?), rodo, kad mūsų industrija dar vystyklų stadijoje, kai kalbame apie dalinimąsi patirtimi, vertinant vieni kitus ir pan.
Ir nieko keisto, kad mes išgyvename tokią stadiją. Tai neišvengiama, nes netgi JAV, lyderiaujančioje sprendimais reklamos ir pijaro srityse, metinius komunikacijų agentūrų renginius kankina panašios bėdos. Labai geras pasiskaitymas apie tai kaip reikia šviežio kraujo, gero renginio turinio ir drąsos keistis. O mes neišvengiamai turime mokytis ir augti daug greičiau nei tie kitoj balos pusėj. Juk jei bandome prisivyti senąsias ES šalis, rinkos ekonomikos sąlygomis gyvenančiomis daugiau kaip pusę amžiaus, įvairiais rodikliais per varganai trumpą vieną kitą dešimtį metų, kodėl negalime to padaryti ir su komunikacijos valdymo sprendimais.
O jei turite kokių minčių kaip galėtų atrodyti mūsų pijaro ir reklamos asociacijų renginiai, ko jiems trūksta, ko reikėtų atsisakyti ir ko ne, labai welcome dalintis savo požiūriu šito įrašo komentaruose.
Įrašas “Supermom is brandmom?” kai kam sukėlė daug aistrų, o aš galų gale gavau išsamią prezentaciją apie mamų pokalbius online. Bandžiau pirmąkart gyvenime sudalyvauti ir webinare, kuriame buvo išsamiai pristatinėjama ši studija, tačiau dėl techninių kliūčių man nepvyko, o gaila. Prezentaciją galite parsisiųsti čia. O aš pabandysiu paklausti www.supermama.lt administratorių ką jie mano apie savo bendruomenę ir jų pokalbių poveikį brandams. Tikiuosi kitą savaitę pasidalinsiu tuo su jumis.
Ačiū Karoliui už nuorodą į šią puikią prezentaciją (nors ir nenauja, bet labai teisinga) apie tai kaip efektyviai įgyvendinti brandingo strategijas praktiškai. Puikiai susisteminta tai, kokių konkrečių žingsnių reikia, kad brandas ne tik popieriuje, bet ir realybėje taptų tuo, kuo turi tapti. Iš pirmo žvilgsnio senai žinomos tiesos, tačiau susimastyti ir pažvelgti ar viską darai teisingai priverčia.
